Nemenčinė

Nemenčinės miesto seniūnija:
Savivaldybė: Vilniaus rajono
Administracinis centras: Nemenčinė
Plotas: 3,95 km²
Gyventojai: 5885 (2005 m.)
Gyventojų tankumas: 1489,9 žm./km²
Kaimų skaičius: 0
Seniūnas: Mečislav Borusevič

 

Šaltinis: Wikipedia

 

Nemenčinė – miestas Vilniaus rajone, apie 20 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, abipus Neries. Turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Miesto vardas kilęs nuo Nemenčios upės (dešinysis Neries intakas), kuri teka pro Nemenčinę ir miesto vakaruose įteka į Nerį. Ankstesnioji vardo lytis Nemenčinas buvo slavų įtakos padarinys. Mieste yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1855 m.), paštas, Vilniaus krašto etnografijos muziejus (nuo 2000 m.), pabėgėlių iš užsienio stovykla. Ties Nemenčine per Nerįnutiestas Nemenčinės tiltas. Prie miesto įsikūrusi Nemenčinė II, šiaurėje stūkso Nemenčinės piliakalnis. Miestas minimas nuo 1338 metų. 1387 m. čia pirmąją bažnyčią, vieną seniausių visojeLietuvoje, įsteigė Ldk Jogaila. XVI a. minimas Nemenčinės dvaras, 1554 m. valakų reformos metu gavo miesto teises (priklausė valstybei), buvo Nemenčinės valsčius, 1950–1962 m. Nemenčinės rajonas. 1557 m. Nemenčinės gyventojai buvo atleisti nuo mokesčių ir privalėjo prižiūrėti tiltus per Nerį ikiKernavės. Apie 1776 m. sudaryta Nemenčinės seniūnija, kuri 1780 m. atiteko Vilniaus vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui, o 1803 m. – Vilniaus universitetui. 1794 m. lietuvių sukilėliai, vadovaujami T. Kosciuškos, susigrūmė su caro pajėgomis, mūšio metu žuvo apie 500 vyrų. XIX a. dauguma Nemenčinės gyventojų buvo žydai. 1863 m. gyventojai vėl buvo sukilę prieš rusų armiją. Vilniaus kraštą užėmus lenkų generolui Liucjanui Želigovskiui, 1920–1939 m Nemenčinė priklausė Lenkijai. Karo metu naciai sudegino žydų mokyklą ir sinagogą. 1944 m. liepos 7 dieną I. Černiachovskio kariuomenė užėmė Nemenčinę. Vietiniai gyventojai nukentėjo per II pasaulinį karą, vėliau nemažai žmonių buvo ištremta į Sibirą. 1955 m. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu Nemenčinėje veikė medžio apdirbimo, buitinės chemijos įmonės, drenažo vamzdžių gamykla, pieninė. Prie kelio į Vilnių, Neries kairiajame krante – „Vėtrungės“ šašlykinė (architektas A. Jukna). 2004 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Nemenčinės herbą dekretu Nr. 22. Herbe raudoname lauke auksiniais plaukais pavaizduotas sidabrinis arkangelas Mykolas, dešinėje rankoje laikantis pakeltą sidabrinį kalaviją, su auksine rankena, kairėje – mėlyną skydą su dvigubu auksiniu kryžiumi. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.

nemencines-baznycia